Kartą su sena ponia gyveno maža katė, vardu Snieguolė. Senoji ponia labai mylėjo Snieguolę, o Snieguolė taip pat buvo labai prisirišusi prie senolės. Kiekvienais Kalėdomis senolė pirkdavo dovanas Snieguolei, ne išimtis ir šie metai.
Gyvūnų parduotuvėje senoji Snieguolei dovanų išrinko mielą kalėdinę kepurėlę ir žalią kalėdinį katžolės rutulį. Kaip įprasta, senolė paslėpė Snieguolės dovanas, kad galėtų įteikti Kalėdų dieną.
Kūčių vakarą Snieguolė niekur negalėjo rasti senolės, kad ir kaip sunkiai atrodytų. Jis buvo toks sunerimęs, kad užšoko ant stalo, bandydamas rasti įkalčių. Tada jis palietė mažą dėžutę ant stalo, kuri paslydo ir atsidarė – viduje buvo būtent tokios dovanos, kurias jai paruošė senolė!
Snieguolė buvo nepaprastai laiminga. Užsidėjo kalėdinę kepurę ir tyliai žaidė su kalėdiniu kamuoliuku. Kai senoji ponia grįžo ir atidarė duris, jos greitai pribėgo, džiaugsmingai mikčiodamos prašydamos senosios ponios kalėdinio apkabinimo.
Tai širdžiai miela istorija apie katę, kuri iš visos širdies išreiškia savo džiaugsmą ir dėkingumą, gavusi kalėdines dovanas.
